kūlgrūdis

kū̃lgrūdis sm. ppr. pl. (1) kūlėtas grūdas: Kūlgrūdžius reikia nugraibyti, o grūdus mirkyti kiek reikalinga sp. Vietoje sveikų grūdų tokiose varpose esti trumpesnių ir drūtesnių kūlgrūdžių rš. Kulgrūdžių viduje esti juoda masė (kūlių sporos) rš.